- atitolti
- atitõlti intr. KŽ 1. darytis tolesniam (erdvės atžvilgiu): Atitõlti nuo kranto DŽ1. Atitolę lapai BTŽ241. | Palubėje deganti lemputė staiga sumažėjo, atitolo, pasidarė šalta šalta kaip tolima žvaigždė rš. | prk.: Nors svečiuose reikia atitolti nuo visų rūpesčių ir reikalų A.Gric. ║ prk. mažėti, liautis (apie skausmą): Atitolsta jau tas skausmas Smln. 2. darytis tolesniam (laiko atžvilgiu), dingti praeityje: Pavojus atitõlo DŽl. 3. prk. atšalti, nebejausti patraukimo, pasidaryti abejingam: Par penkius metus i tas vyras atitólo DūnŽ. Atitólę [vaikai], visai negailėjos [mirusio tėvo], – akmino širdį tura Krš. Kaip parsiskyrė su pačia, ir atitólo Užv. Jis išvažiavo mokytis, susirado naujų draugų ir nuo Jono šiek tiek atitolo K.Saj. Nuo pat pradžios lietuvių atgijimo studentai lietuviai buvo atitolę nuo katalikų bažnyčios A.Sm. Atitoldamas nuo gamtos, žmogus, anot jo, tampa nenatūralus, svetimas sau rš. Nuo aeroklubo darbo aš jau atitolau J.Dov. Šernas patinas, užkrovęs šeimyninius rūpesčius jaunesniems, stipresniems, atitolsta nuo bandos ir rūpinasi tik savimi rš. \ tolti; atitolti; nutolti; patolti
Dictionary of the Lithuanian Language.